web images4

Mes Jums norėtume pasakyti kas yra festivalis, bet mes (dar) nežinom

Kas yra festivalis ir kas yra šiuolaikinės muzikos festivalis, juo labiau? Tai vienas iš klausimų į kurį mes, perėmę jo organizavimo vairą stengiamės atsakyti. Kartais gali pasirodyti, kad tai visiškai aiškus konceptas ir kad belieka koncentruotis į jo, dažniausiais įvairių renginių serijos, kokybę. Mes manome, kad jis vyksta kažkur tarp šių renginių, ar dar laike, kuris, galbūt, yra senesnis nei morfologinė festivalio istorija. Impulsai, davę pradžią šio festivalio egzistavimui slypi net tose atminties vietose, kurios yra nugludintos visuotinių pasakojimų ir atminties komplikacijų.

Festivalis „Druskomanija“ neabejotinai turi savo identitetą, tačiau vienas svarbiausių jo elementų, tai šio identiteto paieškos. Pirmiausia, kaip ir joks kitas reiškinys, jis neatsirado iš niekur; mes stengiamės žvelgti ten, kur galbūt slypi jo šaknys. Taip pat mes (visi, nors kiek su juo susiduriantys) esame festivalio dalis.

Knygos, skirtos festivalio istorijai1 sudarytoja Vaida Urbietytė-Urmonienė rašė: „Po nepriklausomybės atavimo Jaunimo kamerinės muzikos dienos patyrė pereinamojo laikotarpio krizę. Vieno pagrindinių variklių – drąsos – jau tarsi nebebuvo prie ką demonstruoti, be to, ėmė rastis ir naujų šiuolaikinės muzikos festivalių (sostinėje „Gaida“, Klaipėdoje „Kopa“ ir „Marių klavyrai“). Tačiau nepaisant visų aplinkybių festivalis neišnyko, jame kūrybiniai sumanymai ir toliau buvo įgyvendinami, renginiai nuolat papildomi naujomis idėjomis“.2

Natūraliai kyla klausimas – ar turėjimas prieš ką demonstruoti drąsą netampa būtina sąlyga ir kūrybos varikliu, ar būtina turėti kultūrinę poliarizaciją tam, kad festivalyje atsirastų kritinės įtampos, kuri suteiktų šitam vyksmui autentiškumą, o ne tik nuolatinį pakartojimą. Tai dar vienas iš klausimų, į kurį bandome atsakyti ir į kurį žvelgiame pristatydami šių metų „Druskomaniją“.

Ieškodami šio žvilgsnio dirbome su archyvine medžiaga ir ją skirtingais būdais pristatėme festivalio programoje. Pavyzdžiui kompozitorius Julius Juzeliūnas, dar 1970 m. lankėsi Beniliukso šalyse ir parsivežęs įspūdžių juos aprašė straipsnyje, kurį pabaigė Liuksemburgo įspūdžiais3. Tai primena apie tam tikrus pasikartojimus – šįmet, bendradarbiavimo su Lietuvos muzikos informacijos centru dėka Liuksemburgas taip pat pateko į festivalio programą.

Kaip bebūtų, nemanau, kad reikia mąstyti vien tik apie festivalio genezę. Vienas iš kryptingumų yra atrasti save ir savo braižą – būtent dėl to „Druskomanija“ buvo ir, tikėkimės, yra vieta, kurioje ne tik kūrėjai, bet ir jų publika ieško ir atranda tai, kas jiems įdomu. Muzika – tai tik viena iš formų. Daug svarbiau yra erdvė diskusijoms ir klausimams. Būtent dėl to mes stengiamės apjungti tai, kas atsirado festivalyje natūraliai ir, galbūt, tai, kas jame vyko turint gana konkretų jo įsivaizdavimą.

Manau, kad festivalis yra vienas tikriausių mūsų muzikinės pasąmonės metraščių – čia nėra įsipareigojimų ir visuomet buvo galima jaustis kiek saugiau, nei kitose platformose. Tačiau ieškodami koks jis yra, atrandame skirtingas įtakas. Nors festivalio pradžia yra IX praeito amžiaus dešimtmetis, jo istorija neabejotinai rezonuoja su bent dviem dešimtmečiais ankstesnėmis istorijomis. Jis pilnas laiko ženklų. Šiuos laiko ženklus bandėme perteikti ir kurdami šių metų festivalio vizualų turinį ir kontekstą. O festivalio programa lai tampa Jūsų patirtimi ir Jūsų festivalio istorija.

Edvardas Šumila

Subito

Turbūt sutiksite, kad dažno mūsų garsinę aplinką mieste sudaro – gatvės ir eismo, garsai lydintys mus nuo pat namų durų iki galutinio mūsų kelionės taško. Grįžus namo, jus greičiausiai supa įvairus buitinis garsynas – nuo verdančių puodų, šaldytuvo ar skalbimo mašinos garsų, televizoriaus, radijo imtuvo iki spotify, soundcloud ar youtube platformose pasirinkto muzikinio (foninio!) garso takelio. Spėju, kad turėtumėte sutikti ir su tuo, kad visi šie garsai nėra gamtos padarinys, nors ir sudaro mūsų natūralų ir organišką garsovaizdį, ir, kad visa tai žmogaus veiksmų pasekmė.

Tokių kaip jūs ar aš, kasdien išeinančių iš namų ir gyvenančių bei statančių savo mikro pasaulėlius, tame pačiame mieste gyvena šimtai tūkstančių ar net milijonai. Įsivaizduokite ką turėtumėm išgirsti jei pasiėmę bet kurį didmiestį, jo mastelį sumažintumėm tiek, kad galėtumėm jį pasidėti savo namuose ant stalo, atitinkamai sumažėtų ir garso lygis. Tada greičiausiai išgirstumėm tarsi iš nedidelės kolonėlės skleidžiamą, baltą triukšmą primenantį garsyną. Visame šiame triukšme praleidžiame absoliučiai visą laiką ir esame neatsiejame jo dalis. Turbūt būtų keista jei staiga viskas nutiltų. O kas būtų jei maratone bėgantis žmogus, artėjant prie finišo staiga sustotų…?

Šiais – triukšmo ir ryškių šviesų laikais nuostabą sukelti yra labai sudėtinga, mes įpratome prie efektų. Kas galėtų mus išmušt iš komforto zonos? Turbūt staigus viso to pradingimas. Ar nesijaučiate nejaukiai kavinėje ar parduotuvėje staigiai išsijungus muzikai?

Dominykas Digimas

We would like to tell you what festival is, but we don’t know (yet)

What is a festival, and even more – festival of contemporary music? That is one of the questions we try to address when we took up its organization. Sometimes it may seem, that the concept itself is clear enough and one would only need to concentrate on its (more or less series of events) quality. We tend to think that it is somewhere between these events, or in the time that is, perhaps even older than morphological history of the festival. The impulses, that gave the beginning to the existence of this festival is in the places of memory, that are rubbed off by global narratives and complexities of memory.

Druskomanija undoubtely has its own identity, but one of the most important elements is the search of this identity. Firstly, as no other event, it does not emerge from nowhere – we try to see where its roots might be. We all (who have anything to do with the festival) are part of it.

In the book dedicated to history of the festival its editor Vaida Urbietytė-Urmonienė wrote:

After declaring independence Youth Chamber Music Days [Initial name of the festival – E. Š.] <…> experienced crisis of transition. One of the general mottos was courage, and there was nothing to manifest it against. Besides, there were other contemporary music festivals („Gaida“ in the Capital, „Kopa“ and „Marių klavyrai“ in Klaipėda). Whatever the circumstances, the festival survived, the creative ideas were still realized and the events were constantly supplemented by new ideas.2

Naturally, a question arises, isn’t having something to demonstrate courage against the necessary condition for creative work, and is cultural polarization crucial for the festival to have critical tensions, which would grant its authenticity, and not only constant repetition. This is another question we try to address when we present Druskomanija this year.

While we searched for a different angle, we have worked with archives and we presented the material in the program by a variety of means. For example, Lithuanian composer Julius Juzeliūnas back in the 1970 was visiting Benelux countries, and brought his impressions, of which he wrote in the article3. This reminds of things that repeat themselves – this year, the collaboration with Lithuanian Music Information Centre has given us opportunity to include Luxembourg to the program of the festival as well.

Be that as it may, I don’t think we should only talk about genesis of the festival. One of the aims is to discover oneself – and that is why Druskomanija is, and let’s hope it will be, a place, where not only composers, but their audience look for and find things, that are important to them. Music is only one of the forms. The more important is the space for discussions and questions. That is why we try to connect what emerge in the festival and what happen within a concrete vision of how it should look like.

I think that the festival is one of the most truthful chronicles of our musical unconscious – there are no obligations and one can always feel safer than in other platforms. Yet, by searching what it really is, we find different influences. Tough the beginning of the festival is in the 1980s, its history resonates with at least two decades back. It is full of symbols of time. These symbols are in the visual content and context of this year Druskomanija. Whereas festival programme should become your own experience and history of the festival.

Edvardas Šumila

Subito

You will probably agree, that often our sonic environment in the city is traffic and streets, the sounds that follow us from the doors of our home till our destination point. When we come back home, we hear various sounds as well – from boiling kettles, fridge or washing machine, TV or radio to the soundtrack (for the background!) chosen from Spotify, Soundcloud or Youtube. I guess, that you would have to agree, that all these sounds are not natural, although it forms our natural and organic soundscape and, it is the consequence of human activity.

People like you and me, leaving their homes every day, living and building their micro-worlds live in quantities of hundreds of thousands, or even millions in the same city. Imagine what would we hear if we took any big city and diminished it to the size so we could put it on our table and the sound would reduce accordingly. Probably, we would hear, as from the speaker, a white noise reminiscent sound. We spend all our time in this noise and are unseparatable from it. It would be quite strange if it suddenly went silent. And what would happen if a runner in the marathon would stop suddenly when he was just about to cross the finish..?

In these times of noise and bright lights, it is quite difficult to surprise, we are use to effects. What could move us out from our comfort zone? Probably the quick dissapearence. Don’t you feel awkward in the shop or cafe when music suddenly goes off?

Dominykas Digimas


1. Urbietytė – Urmonienė, Vaida (sud.). Druskininkų pavasariai ir muzika. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2014.
2. Ibid., p. 9
3. Juzeliūnas, Julius. Beneliukso muzikiniai eskizai [Iš kelionės po Belgiją, Olandiją ir Liuksemburgą įspūdžių]. In: Kultūros Barai, 1970, Nr. 11, p. 19-23.

13.05—19:00

VDA Šachmatinė salė, Malūnų g. 5

Pučiamųjų ansamblis

Diriguoja Karolis Variakojis,

Linas Rupšlaukis

Andrius Šiurys

Goda Marija Gužauskaitė

Jūra Elena Šedytė

Linas Rupšlaukis

Viltė Žakevičiūtė

14.05—19:00

LMTA I-mi rūmai, Didžioji salė, Gedimino pr. 42

Ryškiausi LMTA Kompozicijos katedros studentų kūriniai

Dainora Aleksaitė

Beata Juchnevič

Adam Färnlöf

Gabrielius Vagelis

Paulius Prasauskas

Modestas Rinkevičius

Jūra Elena Šedytė

Viltė Žakevičiūtė

Božena Čiurlionienė

Marija Paškevičiūtė

Dominykas Digimas

15.05—19:00

Studium P (Pylimo g.20)

Site-specific Studium P vakaras

Mikalojus Smulskis

Gintė Preisaitė

Kristupas Gikas

Vytautas Oškinis

Monika Kiknadzė

Deimantė Merkevičiūtė

Arminas Bižys

Danielius Pancerovas

Algirdas Janonis

Artūras Kažimėkas

Kazimieras Jušinskas

Simonas Kaupinis ir kt.

16.05—19:00

VDA Gotikinė salė (Maironio g. 6)

Twenty Fingers Duo ir Džiugas Daugirda (premjeros)

Božena Čiurlionienė

Robert Thorpe

Tadas Dailyda

Monika Zenkevičiūtė

Maryana Lysenko

17.05—19:00

Nacionalinė dailės galerija

Vilniaus m. savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras

Diriguoja Donatas Katkus

Ieva Budriūnaitė

Monika Sokaitė

Arvydas Malcys

Mindaugas Urbaitis

18.05—19:00

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Jungtinis Lietuvos ir Liuksemburgo ansamblis

Andrius Maslekovas

Nik Bohnenberger

Raimonda Žiūkaitė

Tatsiana Zalenko

19.05—20:30

DK Lounge (Šv. Jokūbo g. 11)

Džiazlaif

20.05—14:00

Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka (V. Kudirkos g. 13)

14:00—Susitikimas su M. Urbaičiu

Moderuoja: Edvardas Šumila

16:00—Vilniaus m. savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertas

Diriguoja Donatas Katkus

Ieva Budriūnaitė

Monika Sokaitė

Arvydas Malcys

Mindaugas Urbaitis

20.05—20:00

Druskininkų miesto muziejus (M. K. Čiurlionio g. 59)

Mindaugas Urbaitis – „Trio“ (1982)

20.05—22:00

Baras DK Lounge (Šv. Jokūbo g. 11)

22:00—noema—noesis (Jurgis Jarašius)

23:00—Vakarėlis

21.05—16:00

Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia

Vokalinis ansamblis „Melos“ (premjeros)

Ben Zucker

Justina Šikšnelytė

Monika Sokaitė

Pedro Borges

 

Adam Färnlöf gimė Vastere (Švedija). Muzikuoti pradėjo keturiolikos, kaip trimitininkas ir pianistas grodamas įvairiuose ansambliuose, vėliau persikėlė į Stokholmą, kur pradėjo mokytis muzikos teorijos ir kompozicijos. Šiuo metu pirmojo kurso Ryčio Mažulio studentas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

5c

Kūrinio pavadinimas atsirado iš eksperimento, kurio metu akordai kuriami ribojant intervalus – 5c yra vienas iš jų. Kūrinį sudaro trys dalys, kuriose skirtingų intervalų naudojimas pristatomas skirtingais būdais.
Pirmojoje dalyje visi atlikėjai pradeda nuo vieno garso ir po truputį tolsta vieni nuo kitų, kol pasiekia paskutinį akordą – 5c.
Antrojoje dalyje, kurioje vientisi glissandi lėtai leidžiasi nuo aukšto registro į žemiausią, pereidami per pasikartojančias akordų serijas, kurios judėdamos žemyn yra transponuojamos.
Paskutiniojoje dalyje, keletas skirtingo ilgio melodinių motyvų yra išbarstomi, kad būtų grojami pakartojant. Nėra jokio progresijos siekio, kaip kitose dalyse.
Šis kūrinys yra vienas pirmųjų žingsnių tyrinėjant „hipotetinę harmoniją“, kur konvenciniai akordai gali būti lygiaverčiais nekonvenciniams, be jokios idealios jų perskyros.

Born in Västerås, Sweden. Started as a trumpet and piano-player in various bands at the age of 14 before moving to Stockholm and begun studies in music theory and composition. Now studying first year of composition B1 at LMTA for Rytis Mažulis.

5c

The title derives from an experiment of creating chords based on limited intervals, where 5c is one of them. The piece consists of three parts, where the idea of using limited intervals are approached from different angles.
In the first part, all players begin at the same pitch and then moving gradually away from each other in pitch towards the last chord; 5c.
In the second part, there is an overall glissandi descending slowly from a high register to the lowest, passing thru a repeated series of chords that transposes while moving downwards.
In the last part, a few melodic motifs of different lengths are scattered out to be played repeatedly, with no aim of progression unlike the two previous parts.
This piece is one of the first steps in the search of an ”hypothetic harmony”, where conventional chords can be equal to non-conventional with no ideal distinction.

Adam Färnlöf

 

Andrius Maslekovas (1985) – kompozitorius ir tyrėjas, siekiantis pagrįsti, atrasti, sukurti savo skambesio kokybę (-es). Tyrinėdamas skambesio kokybės tematiką įgijo meno daktaro laipsnį.

Brush Strokes

Savo kūrinį pavadinau “Brush Strokes”, su paantrašte “Ink on Paper”. Lietuviškai galbūt reikėtų versti kaip „Potepiai. Tušas, popierius.“ Mano kūryboje, tai jau trečias kūrinys, kuriame atspirties tašku tampa japonų kaligrafijos principas nupiešti figūrą neatkeliant teptuko nuo popieriaus. Būtent taip ir stengiuosi kurti savo kūrinio faktūrinius elementus. Šių elementų plėtotę įkvepia fiziniai kaligrafijos proceso aspektai, nuo stambių, staigių, šokį primenančių potepių naudojant už save didesnį teptuką, iki smulkių mikro judesių, išgryninančių kiekvieną smulkiausią detalę. Šį kūrinį įsivaizduoju kaip galerijoje kabančią kaligrafiją, kurios apačioje užrašyta technika – „tušas, popierius“.

Andrius Maslekovas (1985) – composer and researcher, who is striving to substantiate, discover and create his own sound quality (-ies). He got his artistic doctorate in the field of compositional issues of sound quality.

Brush Strokes

“Brush Strokes”, with a subtitle “Ink on Paper” is already my third composition inspired by one of the principles of Japanese calligraphy – drawing an entire figure without lifting the brush from a paper. This becomes the main principle of textural construction. Textural elements in this particular piece emerge from the physical aspects of calligraphy, such as thick, sudden and dance-like moves with a human-sized brush and precise micro movements used to perfect each detail. I envision this composition as a calligraphy that is placed in an art gallery with a tiny description of technique underneath, that says: “Ink on paper”.

Andrius Maslekovas

Instrumentinės, elektroninės bei elektroakustinės muzikos kompozitoriaus Andriaus Šiurio muzikinė veikla prasidėjo muzikos mokykloje, kurioje grojo trimitu. Ją baigus – pirmieji bandymai kurti elektroninę muziką. Ši veikla nuvedė į Muzikos technologijų specialybę Kauno technologijos universitete. Vėliau sekė kompozicijos studijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas profesorių Rytį Mažulį, taip pat daug mokėsi iš akademijoje dėstančio latvių kompozitoriaus Mārtiņš Viļums. Studijų metais Andrius pradėjo rašyti instrumentinę muziką. Vėliau ėmė jungti įgytas žinias, eksperimentuoti elektroakustinės muzikos sferoje. Sukūrė muzikos audiovizualiniams projektams, dramos ir audio spektakliams; dalyvauja Lietuvos šiuolaikinės muzikos festivaliuose, tarpdisciplininio meno kolaboraciniuose projektuose. Kuria intuityviai, idėjas semia iš grožinės literatūros, kino ir kitų meno sričių.

Procesija. Konvulsijos.

„Juodasis kortežas, tvieskiantis išmargintais veidais ir skleidžiantis sumišusį kosmetikos ir gėlių kvapą, per lietų pajuda paskui katafalką. Plevenantys apvalūs plokšti lietsargiai kilsteli procesiją, laiko ją pakibusią tarp dangaus ir žemės. Praeiviai jos net nepastebi, nes ji tokia lengvutė, pakilusi virš žemės dešimt metrų; ją pastebėti dešimtą ryto galėjo tik tarnaitės ir liokajai, ir tai tik tada, jei pirmosios savo šeimininkėms nenešė puodelio šokolado į lovą, o antrieji neatidarinėjo durų pirmiesiems lankytojams. Be to, procesija juda taip greitai, kad yra beveik nematoma. Katafalko ašys įgijo sparnus. Giedodamas Dies irae į lietų pirmas išeina kunigas. Jis kilnoja sutanos ir kapos palankas, kaip daryti prastu oru jį pamokė seminarijoj; tasai, nors ir nevalingas, judesys iš didingumo placentos jame išvadavo daugybę paslaptingų ir liūdnų būtybių.“

Jean Genet (Žanas Ženė) „Gėlių Dievo Motina“

Andrius Šiurys composes instrumental, electronic and electroacoustic music, which he took up when studying at school, while playing trumpet. That led to studying music technology in Kaunas University of technology. Later he started studying composition with prof. Rytis Mažulis in Lithuanian Academy of Music and Theatre, learning a lot from Latvian composer teaching in the Academy – Mārtiņš Viļums. While studying Andrius started to write instrumental music as well, simultaneously connecting his knowledge, and experimenting in electroacoustic music. He wrote music for audiovisual projects, drama and audio theatre; participates in contemporary music festivals and interdisciplinary collaborations. His style is intuitive, while his ideas stems from literature, cinema and other fields of art.

Andrius Šiurys

Gimiau 1998 metais birželio 17 dieną Šalčininkuose. 8 metus mokiausi Kalesninkų Liudviko Narbuto vidurinėje mokykloje bei 5 metus lankiau Eišiškių muzikos mokyklą, akordeono specialybę. Tuo metu gyvenimo su muzika nenorėjau sieti, svajojau apie rašytojos karjerą (kuo vis tiek ir dabar laisvalaikiu užsiėmu), bet nuo mažumės taip pat ir svajojau apie muzikos kūrimą, mėgau kūrti lenkiškus tekstus mėgstamoms užsienio dainoms, po truputį ir pati pradėjau kurti paprastas daineles. Vis dėlto 2012 metais įstojau į Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją, į mokytojos Renatos Gilienės chorinio dirigavimo klasę bei taip, galima sakyti, pradėjau mokytis muzikos iš naujo. Sekančiais metais išpildžiau savo svajonę ir pradėjau lankyti prof. Teisučio Makačino mobiliąją kūrybos grupę. Paveikta jo patarimų ir nejausdama didelio pašaukimo chorvedybai, 2014 metais (būdama 11 klasėje) perėjau į kompozicijos – muzikos teorijos specialybę. Pirmaisiais mokymosi šioje specialybėje metais dalyvavau Respublikiniame mokinių kūrinių konkurse Klaipėdoje ir mano preliudas fortepijonui cis-moll užėmė 2 vietą, tais pačiais metais taip pat dalyvavau konkurse ,,Mano nata“ su pjese fortepijonui ,,Rūkas“, bet tuomet patekau tik į finalą. Sekančiais metais tame pačiame konkurse mano kūrinys ,,Kontrastai (preliudas ir tokata)“ fortepijonui užėmė 3 vietą. Tais pačiais, 2016 metais, įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Studijuoju kompoziciją (akademinę kūrybą) pas prof. Vaclovą Augustiną.

Vitražo atspindžiai

Kūrinį ,,Vitražo atspindžiai“ pradėjau gavusi užduotį sukurti kompoziciją naudodama dodekafoninę komponavimo techniką. Kadangi iš esmės esu įpratusi kurti neoromantinę ir impresionistinę muziką, toks komponavimo būdas tapo iššūkiu, bet kaip įmanydama stengiausi pritraukti kūrybą pagal tokią matricą prie man įprasto neoromantinio stiliaus. Pati dvylikos tonų serija yra sukonstruota iš sumažintų trigarsių ir trijų likusių garsų. Iš pradžių šis kūrinys turėjo būti vienas ištisas, bet pirmą kartą naudodama dodekafoniją norėjau išbandyti įvairias faktūras, kontrastus, todėl galiausiai tai tapo penkių dalių ciklu, kurias vienija vienoda instrumentų sudėtis, dramaturginė idėja, puantilistinė faktūra ir keli visose dalyse daugiau ar mažiau pasikartojantys leitmotyvai. Pavadinimas ,,Vitražo atspindžiai“ simbolizuoja šiame kūrinyje pasireiškiantį tikrumo ir netikrumo santykį. Tikra yra tai, kas intuityvu, o tai reiškia pati dramaturginė idėja, o netikri yra patys į seriją sukonstruoti garsai. Taip pat tai yra programinis kūrinys. Puantilistinė faktūra atkuria vitražo spalvų atspindžių žaismą. Iškila mano gimto kaimo bažnyčios vitražo vaizdas, kai šviečiant saulei spinduliai prasiskverbia pro spalvotas stiklų šūkeles ir ant grindų lyg sukūria stebuklingą kaleidoskopą, o vėjo blaškomo medžio šakos įvairiai žaidžia šiomis šviesomis. Patys atspindžiai tampa charakteringais personažais su savo nuotaikomis ir drama, kurie gyvena bažnyčios sukūrtame mistiškame ir tamsiame pasaulyje.

Beata Juchnevic

Domisi muzikos ryšių tarp žmonių, objektų istorijų galimybėmis. Jo darbai peržengia ir žaidžia su žanrais ir meno sritimis, juos atlikos Mivos kvartetas, ansamblis Apartment House, New York Virtuoso Singers, Distractfold ansamblis, ir Rinde Eckcert. Jis taip pat pasirodo kaip vokalistas, pianistas, perkusininkas grojantis džiazą ir naująją muzika, taip pat improvizuoja solo ir su ansambliais visame pasaulyje, visa tai dokumentavo nesenai išleistame savo albume Confluere.

SIGNS OF COLD

Šis kūrinys yra žiemos peizažo pusiau signifikantų serija, sugauta tarp garsų ir bet kokio atsiskleidžiančio naratyvo.

Interested in the possibilities of musical relationality amongst people, objects, and histories, Ben Zucker’s work crosses and intentionally plays with genre and discipline, and has been performed by the Mivos Quartet, Apartment House, the New York Virtuoso Singers, Distractfold Ensemble, and Rinde Eckert. He maintains an active career as a vocalist, trumpeter, pianist, and percussionist performing jazz, new music, and improvisations solo and with bands around the world, most recently documented on his debut solo album Confluere.

SIGNS OF COLD

This piece is a series of half-significations of a winter landscape, caught between its sounds and any unfolding narrative.

Ben Zucker

Božena yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorantė, kuri šiuo metu studijuoja pas prof. Rytį Mažulį ir prof. dr. habil. Gražiną Daunoravičienę. Šių metų „Druskomanijos“ festivalyje pristatomi du jos kūriniai: „Senoviniai šokiai“ (2017) bei „Styginių kvartetas Nr. 2“. Tarp studijų padarytoje pertraukoje kompozitorė aktyviai koncertavo Europos šalyse, Kanadoje, JAV, Japonijoje. Pelnė devynis apdovanojimus Lenkijoje, tris už Atlanto. 2016 m. jos kūrinys „Love Of Life“ laimėjo geriausios roko dainos kategorijoje Los Andžele. Kompozitorė visą laiką balansuoja tarp akademinės ir roko muzikos: tiria tritonio intervalo sampratos kismą ir sisteminį konstruktyvizmą XX a. kompozicijose, o čia pat įrašo naują roko dainą su The Voice Of America pusfinalininke. Šių dviejų muzikos krypčių sintezė atsispindi ir jos kūryboje.

Styginių kvartetas Nr. 2 (2017)

Šis kūrinys inspiruotas kriptografija ir jos galimybėmis pasitelkus matematiką užšifruoti arba dešifruoti konkrečią siunčiamą ar gaunamą informaciją. Styginių kvartete Nr. 2 (2017) tam tikras žodinis tekstas paverstas muzikiniais tonais, kurie tapo kūrinio vertikalės ir horizontalės organizavimo pagrindu. Po įvairių komponavimo proceso subtilybių bei pagrindinės medžiagos elementų išplėtojimo gautas rezultatas, kurį turėsite galimybę išgirsti. Malonaus klausymo!

„Senoviniai šokiai“ (2017)

„Senoviniai šokiai“, tai kūrinys vibrafonui, smuikui ir violončelei. Įdomi ansamblio sudėtis privertė ieškoti įvairių inspiracijų kūriniui. Galiausiai buvo pasilikta prie lietuvių muzikinio paveldo – dainų, šokių, instrumentinės muzikos motyvų bei Renesanso šokių ritminių formulių sintezės. Protėvių muzikoje „atsispindi praeities žmonių gyvenimo būdas, jų mintys ir lūkesčiai“, o įdomu, kad tai yra ne mažiau aktualu ir šiandien.

Božena Čiurlionenė is currently a doctoral student of Lithuanian Academy of Music and Theatre. She studies under supervision of prof. Rytis Mažulis and prof. dr. Gražina Daunoravičienė. She presents two pieces at this year’s festival – „Ancient Dances”(2017) and String Quartet No. 2. While taking a gap in her studies, she atively engaged in concerts both in Europe and Canade, US, and Japan. She has won seven awards in Poland, and three overseas. In 2016, her piece Love of Life has been awarded as best rock song in Los Angeles. Composer is constantly drifting between academic and rock music. While doing her research on the tritone interval, she writes a song with a semi-finalist of The Voice of America. These two directions are eminent in her creative work.

Božena Čiurlionienė

Dominyko Digimo (1993) veikla laviruoja tarp kūrybos ir organizacinės veiklos. Jis yra aktyvus jaunosios kartos kompozitorius bei šiuolaikinės, elektroninės muzikos festivalių organizatorius.
2016 m. Dominykas baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, profesoriaus Ryčio Mažulio klasėje. Šiuolaikinės akademinės muzikos gyvenime aktyvus nuo pirmųjų LMTA kompozicijos studijų metų. Nuo 2013-ųjų jis yra dirigento Karolio Variakojo vadovaujamo šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ kuratorius ir atlikėjas, vienas iš elektroninės ir elektroakustinės muzikos festivalio „Ahead“ lyderių, LMTA Kompozicijos katedros koncertų iniciatorius, o nuo 2016 metų – vienas iš tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio „Druskomanija“ organizatorių.
2012 m. jaunasis kompozitorius tapo vienu iš Lietuvos Ansamblių Tinklo organizuoto konkurso laureatų. Dominyko kūrinius atliko įvairūs Lietuvos bei užsienio ansambliai, tokie kaip „Garage Ensemble“ (Kelnas), „Names“ (Zalcburgas), L’ENsemble (Vilnius), „Contemporacco“ (Vilnius), „Synaesthesis“ (Vilnius), „Thirty Fingers Trio“ (Vilnius) bei Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Katkaus. Kompozitorius aktyviai dalyvauja daugybėje festivalių bei projektų: iki šiol jo kūriniai skambėjo „Axes – Triduum muzyki nowej“ (Krokuva), šiuolaikinės muzikos festivalyje „Druskomanija“ (Vilnius, Druskininkai), elektroninės, elektro-akustinės muzikos festivalyje „Ahead“, šiuolaikinės muzikos festivalyje „Crossroads“ (Zalcburgas), Tarptautiniame akordeono festivalyje (Vilnius) ir kt. Taip pat Dominykas tobulinosi kūrybinėse dirbtuvėse „Connections“ (Vilnius), semdamasis patirties iš John Woolrich ir Philip Cashian, buvo kūrybinių dirbtuvių N+ ECA (Ryga) dalyvis, taip pat dalyvavo meistriškumo pamokose pas Claus-Steffen Mahnkopf, Tryggvi M. Baldvinsson, Mārtiņš Viļums, Peter Adriaansz ir kt.
Domėjimasis rytietiška kultūra, amerikietiškuoju minimalizmu, tarpdisciplininiais menais atsispindi kamerinėje, elektroninėje ir teatrinėje jo muzikoje. Kompozitoriaus kūrybą lydi literatūrinės-filosofinės idėjos, tad jo kūriniai tampa muzikinėmis emocinių būsenų ar apmąstymų išraiškomis. Intuicijos vedamais statiškais garsovaizdžiais kompozitorius išsako savus pasaulėžiūros atradimus. Tokiam kūrybiniam siekiui įgyvendinti būtinas artimas kompozicijos, atlikėjo ir erdvės santykis; asmeninis atlikėjo gebėjimas pažinti, patirti kūrinį ir skleisti jo idėją erdvėje.

Walking through the three points

Šis kūrinys tai garsinis pasivaikščiojimas Vilniaus gatvėmis. Maršruto atskaitos taškai – trys maldos namai kuriuose gana dažnai galime išgirsti skambančius varpus. Varpų skambesį identifikuojame kaip muzikinį garsą, bet jiems nustojus skambėti visa tai kas lieka aplinkui priskiriame tylai, kas dažniausiai mieste yra eismo triukšmas. Tas triukšmas, tai mūsų kasdienis garsovaizdis, visur mus lydintis ir visada besikeičiantis, pateikiantis begales neatpažintų, neišgirstų sąskambių prie kurių mes taip įpratę, kad sąmoningai to nebegirdime.

„The sound experience which i prefer to all others, is the experience of silence. And this silence, almost anywhere in the world today, is traffic. If you listen to Beethoven, it’s always the same, but if you listen to traffic, it’s always different.”

John Cage, New York 1991 04 02

Kūriniui formą ir visa kitą kas jame yra suteikė pasirinkto pasivaikščiojimo maršruto garsinis intensyvumas ir vieno, visur girdimo, bet skirtingai išgirsto garso sekimas. Video medžiagoje naudojami vaizdai, tai tose pačiose pasivaikščiojimo gatvėse įrašyto Vilniaus garso refleksija Paryžiuje – panašią garsine aplinką primenančios vietos esančios už 2000km.

Video projekcijos autorius – Kristijonas Dirsė

Dominykas Digimas

Šiuo metu esu antrojo kurso kompozicijos (skaitmeninės produkcijos) bakalauro studentas Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje. Savo muzikos žinias, ką tik baigęs pagrindinę mokyklą, metus gilinau Jungtinėje Karalystėje, Londone, šiuolaikinės muzikos universitete BIMM. Čia taip pat studijavau dainų kūrimo meną, tačiau po metų supratau, jog beveik viską, kiek galėjau, sužinojau, ir laiką nusprendžiau praleisti prasmingiau. Esu finalininkas tokių projektų, kaip Eurovizijos atranka ar Lietuvos Balsas. Esu parašęs nemažai populiariojo žanro dainų, iš kurių su viena iš paskutiniųjų Feel Mysel Free dalyvavau būtent Eurovizijos atrankoje. Klasikinė kompozicija man yra gana nauja, tačiau išbandyti save mėgstu įvairiuose žanruose.

Clementina

Clementina yra antrasis mano kūrinys styginiams, tiesa, didesnei sudėčiai – styginių kvartetui. Pirmasis – Dãlia – skirtas solo smuikui bei fortepijonui. Styginių muzika girdėdavau nuo pat vaikystės, nes mama griežia smuiku, ir tikriausiai dėl to šis instrumentas bei juo išgaunamas garsas man sukelia labai daug gerų emocijų bei prisiminimų. Šių instrumentų forma man primena moters figūra, dėl to mano kūriniai pavadinti būtent moteriškais vardais. Dievinu darnius skambesius muzikoje bei tarsi susiliejančias skirtingas partijas į vieną bendrą, todėl ir Clementinoje instrumentai keičiasi bei varijuoja pagrindinę melodiją apdainuojant ją likusiems. Kaip ir visoje mano kūryboje, Clementinos didžiojoje kūrinio dalyje yra nuoseklus kilimas link kulminacijos ir tuomet staigus nuramimas. Mano supratimu, muzika negali stovėti vietoje ir būti monotoniška, kad klausytojams neaprailgtų nei viena kūrinio sekundė.

Gabrielius Vagelis

Ieva Budriūnaitė gimė 1994 metais Klaipėdoje, kur augo kompozitorių šeimoje ir baigė mokyklą su sustiprintu meniniu ugdymu – Klaipėdos Vydūno gimnaziją. Mokykloje ir prasidėjo pirmieji kūrybiniai bandymai, kurie buvo daugiausia susiję su vokaline muzika. Tai lėmė aktyvi visus 12 mokslo metų vykusi muzikinė veikla su mokyklos vokaliniais kolektyvais. Ansamblio ir chorų sudėtyse pasiekta įvairių konkursinių aukštumų. 2012 metais Taline I. Budriūnaitė dalyvavo pirmojoje tarptautinėje muzikos olimpiadoje, iš kurios parsivežė bronzos medalį. 2012 ir 2013 metais jos kūriniai pateko į moksleivių muzikos kūrinių konkurso „Mano nata“ finalą. 2014, 2015 ir 2016 metais I. Budriūnaitės kūriniai skambėjo finaliniuose chorinių kūrinių konkurso „Vox Juventutis“ koncertuose. 2016 m. su daina „Mėnulis“ jaunųjų kompozitorių konkurse „Musica Vera“ ji užėmė trečiąją vietą. Šiais metais Ieva Budriūnaitė baigs kompozicijos specialybės bakalauro pakopos studijas Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje, prof. Vaclovo Augustino kompozicijos klasėje.

Genau

Kūrinio styginių orkestrui „Genau“ (liet. „Būtent“) pavadinimas autorei tiesiogiai asocijuojasi su Šveicarija, kurioje šis žodis iš vietinių lūpų skamba nuolatos. Kūrinio inspiracija tapo skirtingi Šveicarijos kalnuose užfiksuoti kadrai, kurie bendrame koliaže įgavo besitęsiančio horizonto įspūdį. Muzikinė medžiaga prasidėjo nuo įvairių autorės mėgstamos muzikos fragmentų, kurie asocijavosi su tam tikrais kalnų nuotraukų elementais. Kūrinyje panaudoti trumpi motyvai iš grupių „Doves“, „The Temper Trap“, „Coldplay“, „Florence + the Machine“ ir kompozitorių Frederiko Chopino bei Davido Lango muzikos. Tačiau tai – tik atspirties taškas ir greičiausiai vien tik autorei atpažįstamos nuorodos, apipintos nauja muzikine medžiaga.

Ieva Budriūnaitė was born in 1944 in Klaipėda. She was raised in a family of musicians. At school, she began her first creative attempts, they were mostly vocal. In 2012, she participated in the first international olympics of music in Tallin, where she was awarded with a bronze medal. In 2012 and 2013 her pieces were in the finals of school student competition “Mano nata”. In the years 2014, 2015, 2016 her pieces were in the finals of choral music competition Vox Juventutis. With her song “Mėnulis” she won the third prize in Musica Vera competition. She is about to finish her BA in composition this year under supervision of prof. Vaclovas Augustinas.

Ieva Budriūnaitė

Šiuo metu Jūra Elena Šedytė studijuoja kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Apnea

“Kas nutinka kai susitiduria dvi garso bangos, skirtingos spalvos ir dviejų žmonių gyvenimai?”

Currently studies in the Lithuanian Academy of Music and Theatre.

Apnea

“What happens when two sound waves, different colours and lives of two people collide?”

Jūra Elena Šedytė

Justina Šikšnelytė – Lietuvoje gimusi ir užaugusi kompozitorė, šiuo metu gyvenanti Ekvadore .Justina domėtis muzika pradėjo dar ankstyvoje vaikystėje, penkerių metų pradėjo groti smuiku. Ji baigė dvi muzikos mokyklas, kuriose mokėsi skirtingų specialybių: muzikos teorijos specialybės M.K. Čiurlionio Nacionalinėje Menų mokykloje ir smuiko specialybės B. Dvariono muzikos mokykloje. 2008-aisiais įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, į R.Mažulio kompozicijos klasę. 2009-aisiais Justina išvyko tęsti kompozicijos studijų į Nyderlandus, Karališkąją Hagos konservatorija.Ten mokėsi pas C.Tsoupaki, D.Wagenaar ir Y.Kyriakides ir P.Adriaansz. 2013-aisiais Justina baigė kompozicijos bakalauro ir taip pat džiazo vokalo studijas (dėstytoja Anka Koziel), o 2015-aisiais baigė ir magistro studijas. Justinos muziką yra atlikę žymus olandijos ansambliai: Den Haag Slaag Werk, Modelo62, David Kweksilber Big Band, Big Band of the Royal Conservatory of the Hague kart su John Rouco. Lietuvoje jos muzika skambėjo “No Future”, “Chordos” styginių kvarteto bei choro “Jauna Muzika” repertuare. Justina aktyviai veikia ne tik kaip kompozitorė, bet ir kaip vokalistė, improvizatorė, aranžuotoja.
J. Šikšnelytė šiuo metu studijuoja CVT (“Complete Vocal technique”/”Išplėtinė vokalo technika”) ir domisi netradicinėmis vokalo technikomis.

Emmiting

Kūrinys tiria keturių balsų, naudojamų tarsi instrumentai su įvairiais garsais, spalvomis ir nekonvencinėmis technikomis galimybes.
Šį kūrinį, kuris pusiau improvizuotas, pusiau komponuotas, inspiravo gyvenimo užsienyje, svetimos kalbos ir kultūros apsuptyje bei negirdėti Ekvadoro laukinės gamtos garsai.

Justina Šikšnelytė was born in Lithuania, Vilnius but at this moment she is living in Ecuador. She developed an early interest for music and started to play violin at the age of five. She graduated from two music schools with different diplomas: the M.K. Čiurlionis National Art School as a music theory student and the B. Dvarionas music school as a violin player.
In 2008 she entered the Lithuanian Academy of Music to study with the famous Lithuanian composer R. Mažulis. In 2009 Justina moved to Netherlands to study composition at the Royal Conservatory of the Hague where her teachers were C. Tsoupaki, D. Wagenaar, Y. Kyriakides and P.Adriaansz. In 2013 she obtained her Bachelor’s degree majoring in Composition and with a minor in Jazz Singing (studying under A. Koziel). In 2015 she finished her Master’s studies.
Her music has been performed by Den Haag Slaag Werk, Modelo62, David Kweksilber Big Band and the Big Band of the Royal Conservatory of the Hague conducted by John Rouco. In Lithuania her music was performed by the ensemble “No Future”, “Chordos” string quartet and choir “Jauna Muzika”.
Justina is active not only as a composer but also as a singer/improviser/arranger. J. Šikšnelytė is currently studying CVT (Complete Vocal Technique) and is interested in extended vocal techniques.

Emmiting

This piece explores the possibilities of using four voices as instruments with various sounds and colors produced by unconventional techniques. The inspiration for this piece, partly composed and partly improvised, came from the experience of living abroad, surrounded by a different language and culture as well as the new, unheard sounds of Ecuador’s wild nature.

Justina Šikšnelytė

Maryana Lysenko gimė Maskvoje, Rusijoje. Muziką kurti ji pradėjo būdama šešerių, vėliau, kaip pianistė, ji baigė Maskvos Piotro Čaikovskio konservatoriją. Tarp 2009 ir 2014 metų, jau kaip kompozitorė ji studijavo Maskvos valstybinėje konservatorijoje pas Aleksandrą Čaikovskį ir Valerijų Kiktą. Tuo metu ji sukūrė namažai kamerinės muzikos, kūrinių styginių orkestrui, rusiškam folkloro orkestrui ir dideliam orkestrui. Taip pat ji kuria muziką teatro spektakliams.

Past/Present/Future

Šio kūrinio idėja ta, kad kiekvienas instrumentas asocijuojasi su laiko idėja. Violončelė – tai praeitis, smuikas – dabartis, o perkusija – ateitis. Tai „laiko kanono“ pavyzdys, nes Praeitis kažkada buvo ateitimi, o vėliau dabartimi. Pradžioje visi atlikėjai groja perkusija, tai šios praeities simbolis, kuris auga per dabartį ir ateitį. Kiekvieno atlikimo metu, kiekvienas atlikėjas gali save išreikšti savo praeitis/dabarties/ateities kontekste. Jie gali naudotis kiekvienu objektu ar garsu.

Maryana Lysenko was born in Moscow, Russia. Started to compose and improvise music at 6 years old. She graduated at the “Academic Music College of the Moscow State Tchaikovsky Conservatory”, like a pianist. From 2009 to 2014 as composer studied at Moscow State Conservatory with Alexander Tchaikovsky and Valery Kikta. During this time she wrote a lot of chamber music, music for string orchestra, for Russian folk orchestra and for large orchestra. She also composes music for dramatic theatre also.

Past/Present/Future

The idea of this piece is that every instrument is associated with a kind of time. Cello – Past, Violin – Present, Percussion – Future. It is a type of “time canon”, because at first Past was Future, later it became Present. At first part of the piece all performers are playing on percussion , that’s a symbol of that Past always growing through present and future. In every performance, every performer can manifest itself in context of his own past/present/future. They can use any subject or sound.

Maryana Lysenko

Muzika susidomėjau nuo pat mažens. Daug laiko praleidau kartu su muzikuojančiais seneliais, klausydamasis dainų ir gitaros garsų. Pamažėle ir pats pradėjau muzikuoti tuksendamas seną močiutės metalofoną. Panorau skambinti fortepijonu, taigi būdamas septynerių, įstojau į Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklą, kurioje mokydamasis ir grodamas pamažu išsiugdžiau absoliučią klausą. 2006m. įstojau į Kauno J. Naujalio muzikos gimnaziją, mokytis fortepijono specialybės pas fortepijono mokytoją Vidą Jagminaitę. Vėliau kilo didelis susidomėjimas elektronine muzika – prodiusavimo meno mokiausi savarankiškai iš YouTube filmukų. Per ketverius metus suvokiau, kad groti daugiau nebepajėgsiu, pakei
iau specialybę į kompoziciją pas pedagogą-kompozitorių Algirdą Brilių. Po muzikos gimnazijos užbaigimo 2015 m., Lietuvos Kompozitorių Sąjunga atrinko mano pjesę vargonams e-moll, kasmetiniam kompozitoriu konkursui „Mano nata“, kuriame skambėjo gyvas šio kūrinio atlikimas. Tais pačiais metais įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, mokytis kompozicijos specialybės pas doc. Ričardą Kabelį. Šiuo metu toliau kuriu akademinę bei elektroninę muziką ir gilinu kompozicijos suvokimą, esu II kurso bakalauro studentas.

Penkių hidrojaučių laukas

Pučiamųjų kvintetas „Penkių hidrojaučių laukas“ – tai muzikos kūrinys, pasakojantis vaizdingą istoriją, kuriame muzikos instrumentai simbolizuoja penkių jaučių šeimyną – tėtis Fagotas, mama Valtorna, du sūnūs – Obojus ir Klarnetas ir duktė Fleita. Kūrinio muzika prasideda nekaltu vaikų žaidimu pievoje, tačiau visai netrukus dar nespėjus vaikams kaip reikiant įsismaginti, kiek tolėliau lauke rupšnoję žolę mama ir tėtis ateina sudrausminti vaikų ir visa šeima kartu patraukia į tolimą kelionę ieškoti magiškojo gyvybės šaltinio, suteiksiančio jiems nežemiškų galių. Vaikų žaidimams pasibaigus, atmosfera iš lėto apsunksta. Pradžioje vyravę draugiški santykiai vis labiau atšąla, blėsta viltis, kad minėtas šaltinis išvis egzistuoja. Muzikos atspalviai tamsėja, instrumentai atsiskiria vienas nuo kito, nė vienas neturi suvokimo, kas yra pagrindinis kelionės vedlys, darosi neaišku kuria kryptimi keliauti. Jaučiai jau visai nuleido galvas – didžiuliame lauke nematyti jokio stebuklingo šaltinio. O mažiausioji Fleitutė bestriksėdama, visiškai netikėtai, pamato kibirą su vandeniu. Ar tai gali būti viskas ko reikia jiems tapti hidrojaučiais..?

Modestas Rinkevičius

Monika Sokaitė (g. 1990) savo muzikinį kelią pradėjo kaip smuikininkė Stasio Šimkaus konservatorijoje. Vėliau tęsė mokslus Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, kur baigė muzikos teoriją ir kompoziciją pas profesorių Teisutį Makačiną. Vėliau Monika studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje docento daktaro Ričardo Kabelio klasėje, šiuo metu ji yra profesoriaus Vaclovo Augustino auklėtinė.
Monikos Sokaitės Diptikas fortepijonui įvertintas trečia vieta pirmajame moksleivių muzikos kūrinių konkurse „Mano nata“ (2010 m.), organizuotame Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos katedros drauge su Lietuvos kompozitorių sąjunga. 2015 m. ji pelnė antrąsias premijas tarptautiniuose jaunųjų kompozitorių konkursuose „MUSICA SACRA NOVA 2015“ (Kiolnas, Vokietija) už kompoziciją LACRIMOSA mišriam chorui, o orkestrinių kūrinių su balsu solo konkurse „SOFIA 2015“ Bulgarijoje įvertintas kūrinys „KARINA“ orkestrui ir baritonui solo, konkurse „Vox Juventutis 2016“ kompozicija „Divina Commedia. In Paradiso“ laimėjo pirmąją premiją bei choro simpatijų prizą. 2016 m. kompozitorė apdovanota Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės padėkos raštu.

20 ANTINOMIJŲ. Keturiem moteriškiems balsams.

Tekstas Sigito Gedos.

“Tu sakei tą ką sakei ką sakysi?

Nesakysiu.”

S. Geda

SIGITAS

In memoriam Sigitui Gedai.

Styginių orkestrui.

“I d. Tau kalbės prijaukinti žolynai.

II d. Žvėrelis su žibančiu auskaru.”

III d. Juokias, vaiko balsu, kažkas panašus į mėnulį

Kūrinys skirtas atminti Sigitą Gedą – lietuvių poetą, dramaturgą, kritiką, eseistą, vertėją. Nežabota Gedos vaizduotė ir fantazijos polėkiai įkvėpė šio muzikinio kūrinio atsiradimą.

Monika Sokaitė studied at the Lithuanian Academy of Music and Theatre with assoc. prof. Ričardas Kabelis and currently – with prof. Vaclovas Augustinas. Her Dyptic for piano was awarded third place in the competition “Mano nata”, in 2015 she won 2nd place at international young composers’ competition Musica Sacra Nova 2015 in Cologne, Germany and Sofia 2015 in Bulgaria. In 2016, she has also won first prize and audience sympathy prize in choral music competition Vox Juventutis, and was awarded with a letter of appreciation by the Lithuanian president Dalia Grybauskaitė.

Monika Sokaitė

Nikas Bohnenbergeris gimė Becho mieste, Liuksemburge, 1994 m. sausio 19 dieną. Būdamas penkerių jis pradėjo mokytis muzikos ir pradėjo groti valtorna. 2009 m. jis įstojo į Liuksemburgo konservatoriją, kur mokėsi ne tik valtornos ir fortepijono, bet ir dainavimo, kamerinės muzikos, harmonijos, kontrapunkto ir muzikos analizės. Nuo 2013 m. rugsėjo jis studijuoja Berlyno menų universitete, kur taip pat ir dėsto. Nuo 2015 m. jis mokosi kompozicijos pas Mathiasą Hinkę.

impulses et factures

Kūrinio idėja atsiskleidė beieškant naujų komponavimo technikų. Bohnenbergeris jau eksperimentavo su sluoksniavimo technikomis kitame kūrinyje, kur jis naudojosi medžiaga, kurią rado J. S. Bacho „Gerai temperuoto klavyro“ pirmojo tomo preliuduose, juos jis panaudojo tam, kad suskurtų naujas, atsitiktines garso progresijas. Kūriniui impulses et factures jis šią techniką pakeitė, naudodamasis impulsiomis improvizacijomis, kurias jis sukūrė vokaliai ir įrašęs transkribavo. Vėliau šią nepriklausomą improvizaciją jis susluoksniavo, kad išgirstų kurios iš atsitiktinių muzikinių struktūrų tampa girdimos. Šiame procese jis stengėsi išardyti subjektyvią kompozitoriaus galią, leisdamas impulsams rasti savo melodinę ir harmoninę funkciją. Todėl kompozitorius nekuria, bet patiria šias savo impulsų kombinacijas.

Nikas Bohnenbergeris was born in Bech/Luxembourg on the 19th January 1994. At the age of five, he began his musical education, started playing Horn. In 2009 he went to the Conservatory of Luxembourg where, besides of horn and piano, he took classes in singing, chamber music, déchiffrage, harmonics, counter point and musical analysis. Since September 2013 he studies Music at the University of Arts in Berlin with teaching degree. Since 2015 he studies composition with Mathias Hinke.

impulses et factures

The idea for “impulses et factures” unfolded itself out of a quest for new composition techniques. Bohnenberger had already experimented with layering techniques in another piece where he used found material from the preludes from the first book of “the well-tempered clavier” from Bach, which he superimposed to create new, unintentional sound progressions. He changed this technique for “impulses et factures” using impulsive improvisations he produced vocally and which he recorded and transcribed afterwards. Then he superimposed this independant improvisation layers just to find out which unintentional new musical structures he could hear. With this process, he wanted to dismantle the subjective power of a composer by letting the impulses find their own melodic and harmonic functionality. Thus, the composer doesn’t create but experiences the combination of his impulses.

Nik Bohnenberger

Labas. Esu Pedro Borgesas, prodiuseris ir kompozitorius iš Portugalijos, gimęs Madeiros saloje 1996 metais. Gana anksti susidomėjau garso kūrimu ir formavimu. Galiausiai tai virto aistra ieškoti mazgo tarp techninių ir kompozicinių garso sukūrimo būdų. Per tam tikrą laiką įgijau nemažai žinių ir 2014 metais nusprendžiau studijuoti kompozicija ir muzikos technologiją bei produkciją. Mano kūriniai išsibarstę po pluristilistinės kompozicijos sritis (akustinė, elektroninė ir toliau), prodiusavimą ir miksinga bei gyvus atlikimus. Naujausi mano bandymai buvo nukreipti į dviejų albumų, atsiradusių per kolektyvinius projektus, instaliacijų pasirodymus susijusius su generatyvia/neapibrėžta muzika ir prodiusavimą.

Dream

Keturi balsai bando perteikti absurdišką jaunos karalienės, kuri išgelbėjo savo šalį, sapną. Kūrinys skirtas dviems sopranams ir dviems altams.

Labas. I am Pedro Borges, a Portuguese producer and composer born in the island of Madeira on May 16, 1996. I developed an interest for the creation and shaping of sound early on. It eventually turned into a passion for tying the knot between the technical and compositional aspects of sound production. The bulk of my knowledge on theory was acquired over time through bibliography and practical work and I have since 2014 dedicated my studies to Composition and Music Technology/Production programmes. My works are spread across the areas of pluristylistic composition (acoustic, electronic and beyond), production and mixing, and live performance. The most recent efforts have been put towards two full albums through collective projects, installation shows related to generative/indeterminate music and various production works

Dream

Four voices portray the absurd dream of a young queen who saved her country. Work for two sopranos and two alti.

Pedro Borges

Tadas Dailyda studijavo kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (2006-2010) ir Norvegijos muzikos akademijoje (2009). Nuo 2010 metų kompozitorius išskirtinį dėmesį skiria elektroninės/elektroakustinės muzikos projektams, tarp kurių Ambientorg (2012-2013), Muzika fontanams (2013), Consolium 3000 (2015) ir kiti. Mėgstamiausias muzikinis instrumentas – vargonai. Mėgstamiausias muzikinis parametras – ritmas. Dirba programinės įrangos inžinieriumi ir kartais – garso režisieriumi. Yra prisiekęs bulterjerų mylėtojas. Kompozitorius kūrybai stengiasi skirti kuo daugiau laisvalaikio, kai nevyksta šunų parodos.

Considerations for Friday

„Considerations for Friday“ („Apmąstymai penktadieniui“) yra pasakojamojo tipo kūrinėlis. Pasakojimas yra apie tipinio ofise dirbančio Jono penktadienio vakarą. Jei tiksliau – viskas prasideda apie 5 minutes prieš Jono darbo dienos pabaigą. Šiam konkrečiam penktadieniui jis turi planą eiti susitikti su draugais alubaryje. Ir jis tiesiog laukia nesulaukia, kada galės paimti už rankenos savo pirmąjį dienos bokalą. Šiaip Jonas nėra alkoholikas arba bent jau taip nemano. Ir tikrai nėra taip, kad alus jam rūpėtų labiau nei draugai. Paprasčiausiai, tas jausmas, kai po įprastai beprasmiškos penktadienio darbo dienos ofise atsidarai pirmą alaus, yra kažkas tokio. Iš tiesų, Jonui ir pats jo darbas nelabai rūpi. Na bet grįžtant prie kūrinio: tai yra bandymas pavaizduoti Jono jauseną per tas paskutines 5 minutes darbe. Jo mintys sukasi ratu. Ir dar tiek daug skirtingų dalykų yra jo galvoje, bet tada jis mintimis nuklysta į alubarį, kur patiria trumpą ramybės ir laimės akimirką. Po to galiausiai nueina iki vietos (kuri, tarp kitko, yra visai netoliese). Kūrinys baigiasi staiga, iškart prieš tą momentą, kai Jonas jau tuoj tuoj pradės gerti jam ką tik šviežiai įpiltą kažkokį Miuncheno stiliaus lagerį. Kadangi tokį džiausmingą nutikimą yra žiauriai sudėtinga atpasakoti muzikoje (arba bet kokiomis kitomis meninėmis priemonėmis), jo pergyvenimas paliekamas kaip pratimas klausytojo vaizduotei. Tai būtų lyg ir viskas. Tik nedidelis perspėjimas klausytojų tarpe esantiems vyno megėjams: gal šis gabalas ir nebus jums tinkamiausias, tačiau galimai turėtų būti suderinamas su jūsų skoniu.

Tadas Dailyda studied composition at Lithuanian Academy of Music and Theatre (2006-2010) and Norwegian Academy of Music (2009). Since finishing his studies in 2010, he focuses mostly on electronic/electroacoustic music projects such as Ambientorg (2012-2013), Music for Fountains (2013), Consolium 3000 (2015) and others. Favorite musical instrument – pipe organ. Favorite musical parameter – rhythm. Works as software engineer and sometimes as sound engineer. He is a sworn bull terrier lover. Composer tries to devote as much of his free time to composition as possible when he is not preoccupied with dog shows.

Considerations for Friday

“Considerations for Friday” is a story-telling kind of piece. The story is about some regular office Joe’s Friday evening. To be exact, it starts around 5 minutes before Joe’s working day end. For this particular Friday, he has plans to go meet his friends at a pub. And he simply cannot wait to have his first beer of the day. Joe is not an alcoholic or at least he doesn’t think he is. And it’s not that he cares more about beer than his friends. It just happens to be so that the feeling of the first beer on Friday after a typically pointless day at the office is something special. And to be frank, Joe doesn’t care much about his work. Anyway, the piece tries to depict Joe’s inner feelings during those last 5 minutes at work. His thoughts are racing. He still has so much on his mind but then he wanders off to the pub in his mind and has a short moment of peace and happiness. Then he finally goes to the place (which is not that far, by the way). The piece ends abruptly just before the moment Joe is about to start drinking his freshly poured pint of some Münchner Lager. Since such a moment of joy is way too difficult to portray via music (or any other kind of art for that matter), it is left as an exercise for the listener to imagine in his own mind. And that is pretty much it. A slight warning to wine lovers among the listeners: this piece might not be best suited for you but it should be ultimately compatible.

Tadas Dailyda

Tatsiana Zelianko yra kilusi iš Baltarusijos, iki 2005 m. jis studijavo Minsko valstybinėje konservatorijoje. 2008 m. ji persikėlė į Liuksemburgą, kur pradėjo lankyti kompozicijos kursus pas Alexą Mullenchą Liuksemburgo konservatorijoje ir taip pat studijavo muzikos analizę ir kontrapunktą pas Claude’ą Lennersą – Noise Watchers Unlimited asociacijos įkurėją.
Visų jos kūrinių premjeros nuo 2011 m. įvyko Liuksemburge, dauguma jų skirtos kamerinei muzikai. Ji yra įtraukta į Liuksemburgo leidėjų katalogą, taip pat ji SACEM ir FLAC asociacijų narė.

Belarusian Spots

Kūrinio pavadinimas susijas su mano gimtąja šalimi, kur gimiau ir pradėjau mokytis groti fortepijonu.
Liuksemburge gyvenu jau devynetą metų. Manos tikslas sukurti simbiozę tarp dviejų kultūrų, vystant mano individualią komponavimo techniką ir šį konceptą įtraukti ir į vėlesnius projektus, pasitelkiant šiuolaikines išplėstines kompozicines technikas. Baltarusija, palyginus su kaimynėmis, yra maža šalis. Mūsų šalis yra kiek uždara ir izoliuota ir kai kurie jos piliečiai pasirenką gyvenimą kitose šalyse – jie reprezentuoja kūrinio pavadinimą – Belarusian spots („Baltarusiški taškeliai“).

A native of Belarus, Tatsiana Zelianko studied solo piano and chamber music at the State Academy of Music in Minsk until 2005. After moving to Luxembourg in 2008, she took up contemporary composition courses with Alex Mullenbach at the Conservatory of Luxembourg and she studied musical analysis and counterpoint with Claude Lenners, another Luxembourg composer and founder of Noise Watchers Unlimited association.
All her compositions were premiered in Luxembourg since the year 2011. Most are devoted to chamber music. She is part of the publication catalog « Luxembourg Music Publishers a.s.b.l. “grouping together Luxembourg composers and attached to the country. She is also a member of the following associations: SACEM and FLAC.

Belarusian Spots

The title of my composition is related to my native country where I was born and where I started to study the piano.
9 years I live already in Luxembourg . My Objective is to create a symbiosis of two cultures developing my compositional individual language and incorporate this concept in my further projects expressing it with modern extended compositional techniques. Belarus is a small country compared to the neighbors .Our country is a little bit closed and isolated and some Belarusian persons have chance to live in other countries and represent little «Belarusian spots».

Tatsiana Zelianko

festivalį organizuoja

kontaktai

info@druskomanija.lt
Druskomanija Facebook`e

rėmėjai

Untitled-2 copy
Untitled-7 copy
Untitled-4 copy
Untitled-6 copy
Untitled-5 copy
Untitled-3 copy

partneriai

Untitled-5 copy
Untitled-3 copy
Untitled-6 copy
Untitled-4 copy
Untitled-7 copy
Untitled-2 copy
Untitled-8 copy
Untitled-1 copy
studium-P-logotipas-sta copy